Tankai auksiniame mieste

Kodėl čia visi toke depresuojantys?

Visų gyvenimas sušiktas, visi nelaimingi. Tai meilėje, tai šeimoje, tai negali atrasti savęs…

JŪS KVAILIAI.

Štai, pvz aš. Man gyvenime viskas nesiseka. Esu toks nelaimingas ir nuskriaustas likimo, kad net baisu pagalvojus. Bet man px! Visiškai, labai labai giliai, nei šilta nei šalta. Ir žinot ką? Aš todėl laimingas. Todėl, kad galiu ramiai pažvelgti į gyvenimą ir pasakyti “ai, man dzin”. Gal ir jūs pagaliau nustokit depresuotis ir lieti graudžias ašaras, o geriau išeikite į bundančią gamtą ir garsiai sušukite “Aš nelaimingas, bet man px, būtent todėl aš laimingas!”.

Toks pilkas ir šaltas.

Persmelktas lietumi

Į dūšią pasibeldžia

Metų laikas.

Ne, tai ne pavasaris.

Ir ne, tai ne žiema,

Apie ką dabar visi kalba.

Tai - ruduo.

Kodėl ruduo?

Nes sielos gelmėse viskas miršta, viskas dingsta, viskas pilka, šalta, niūru…kaip rudenį.

Betgi visi žinom, kad už lango - žiema, kalendoriuje - pavasaris, širdyje - ruduo. O kur vasara?

XIV Dalai Lamos tikrasis vardas yra Lhamo Dhondrub, jis gimė 1935 m. liepos 6 d. viename tibetiečių kaime Takstere, Amdo provincijoje, 16 vaikų valstiečių šeimoje. Dvejų metų buvo atrastas vienuolių pagal Tibeto religijos kultinius papročius ir garbingos ceremonijos metu vainikuotas aukščiausiu tibetiečių religijos vienuoliu 1940 m. vasario 22 d. Lasos mieste. Jam buvo privilegijuotas vienuolio Tenzin Gyatso vardas. 1950 m. lapkričio 17 d. penkiolikos metų karūnuotas Tibeto valdovu. 1958 m. baigė Drepungo, Seros ir Gandeno vienuolynų universitetus. Intensyvaus lavinimosi dėka būdamas 25 metų įsigijo vienuolių Seros universitete aukščiausio laipsnio diplomą Lharampa Geshe. Pripažintas tibetiečių šventuoju mesiju išsikovojo pasaulinį autoritetą budizme.

1951 m. gegužės 23 dieną priimta 17 punktų reglamentacija tarp Tibeto atstovaujančių politikos aktyvistų ir Kinijos, kurioje numatyta buvo, kad tibetiečių tauta įstoja savanoriškai į imperalistinės Kinijos sudetį. Duodami garantiją Tibeto tautai išsilaikyti šalies autonomiją ir tibetiečių religinę laisvę, užtikrinant išorinių sienų saugumą. 1951 m. spalio 24 dieną Lasoje po ilgų diskusijų liaudies susirinkime, prieinant vieningą nuomonę bei pritariant Tenzin Gyatso (XIV Dalai Lamai, kuris vėliau paminėjo, jog negalėjęs šiai sutarčiai neigiamai atsakyti, norėdamas išsaugoti tibetiečių tautos visišką suniokojimą) buvo priverstinai pasirašyta sutartis ir telegramuojama Kinijos vyriausybei. Įsigaliojant šiai sutarčiai kinai okupavo rytinę Tibeto provinciją Kamdo.

Po Kinijos įvykdytos intervencijos į Tibetą, 1959 m. Kinijai numalšinus Tibeto sukilimą, Dalai Lama pasitraukė į Indiją, Dharamšalą ir aktyviai kovoja už Tibeto nepriklausomybę. 1963 m. paskelbė budizmo ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos principais pagrįstą būsimos autonominės Tibeto valstybės konstituciją, 1987 sudarė 5 pakopų taikos planą, numatantį paversti Tibetą taikos zona, nutraukti Kinijos vykdomą tautinę ir religinę priespaudą, suteikti gyventojams pagrindines žmogaus teises ir demokratines laisves bei atkurti Tibeto autonomiją.

Aktyviai keliauja po vakarų šalis skaitydamas paskaitas filosofijos, religinėmis, kultūrinėmis, politinėmis temomis. 1991 ir 2001 m. lankėsi Lietuvoje.

1989 m. apdovanotas Nobelio taikos premija.

Šiandien grįždamas iš mokyklos pastebėjau tirpstantį sniegą,menkučius žolytės plotelius ir artėjantį pavasarį. Taip pat pastebėjau, išlendančias šuniukų fekalijas. Deja.

Žingsniuodamas Auksinio miesto gatve įmyniau į 1 fekaliją, vos neįmyniau į 3, ir pakeliui namo mačiau 11 įvairiausio dydžio šūdukų.

Šlykštu ir apgailėtina. Bet man tai dzin, kol neįiminsiu į 11 šūdų., tol jie man netrukdys.

Štai kaip būna tirpstant sniegui.

Fuck yourself.

Manai, kad gyvenime tik tu viena esi dėl visko teisi?

Fuck yourself.

Manai, kad niekas aplink tave negali gyventi be tavęs?

Fuck yourself.

Manai, kad mokykloje kasryt prasideda pamokas ir aš būnu jose tik dėl tavęs?

Fuck yourself.

Manai, gyvenimas bus nespalvotas jei šalia nebusi tu?

Fuck yourself.

Manai, kad tavo kasdienė šypsena man yra tokia brangi jog paaukočiau savo šventus įsitikinimus?

Fuck yourself.

Manai, kad didžioji dalis mano daromų kvailybių yra skirta tau?

Fuck yourself.

Manai, kad aš tave įsimylėjau kaip mažas darželinukas?

Fuck yourself.

Manai, kad varvinu seilę žiūrėdamas į tave per lietuvių modulį, kuomet tu sėdi tiesiai prieš mane prie apskrito stalo?

Fuck yourself.

Manai, kad išvis esu niekam tikęs, ir nesupranti kodel tau taip patinku?

Fuck yourself.

Manai, kad aš, Montė, nesugebesiu tau pasakyti “sorry, bet nuo dabar man dzin kas neš tavo knygas”?

O žinai ką : Fuck yourself.

Aš Mantas, visiem geriau žinomas, kaip Montė. Klausi savęs ką čia dabar darai? Atsakau : skaitai pirmąjį tobuląjį tobulojo blogo įrašą, kuris parašytas tobulojo Montės.

Pradžių pradžia yra tai nuo ko viskas prasidėjo. Aš nežinau…Darvinas sako, kad nuo beždžionių, satanistai krikščionys - kad nuo Adomo ir Ievos. Aš galiu pasakyti, tik, kad manau, jog tai kas mus turėtų dominti yra ta diena kuomet gimemė mes. Jūs. Tu. Aš. O taip, aš…O Mantas gimė vieną gražią pavasario dieną, kuomet skaisčiai švietė saulutė, jau žinodama, kad po jos sparneliu į pasaulį ateina tobulas gamtos kūrinys - Montė. Saulutė tik neseniai, kai Montei suėjo 16 metų, pastebėjo, kad šis vaikinas yra ne tik, ka dneįtikėtinas, bet ir neįtikėtinai žavus. Nėra šioj brangioj žemelėj (tiek ant jos, tiek po ja) žmonių, kurie nemėgtų Montės.

O jūs? Man tai dzin. Jūs likite tiesiog jūs. Aš būsiu aš, o tu - priklausomai nuo to kas tu.

Vienu žodžiu : pradžių pradžia yra tada, kai patys visi prasidedame. Kai tėvai išgirsta pirmąjį mūsų verkimą, kai daktaras nukerpa virkštelę. Mes pradedame gyvuoti, o dar vėliau kai išmokstame šypsotis ir šiaip tampame bent kiek pilnavertiškesni, mes pradedame gyventi.

Ir tos dienos, kiekvieno iš jūsų. Tavo. Mūsų. Mano. Gimimo dienos yra dienos, kurios sukretė pasaulį.