Tankai auksiniame mieste

Šiandien prisiminiau. Pagalvojau. Vaikystė… Keista ji buvo.

Ir Dievaži, Auksinis mietas toli gražu  ne visada toks buvo. Tada tai buvo juodas, tamsus ir šaltas mietas, kuriame nebuvo gėrio ir laimės. Bet bent jau buvot jūs. Pamenu, kai buvau penkerių išėjau į lauką suptis ant supynių. Jos buvo išlaužtos, aplink viskas kaip po uragano. Prie manęs prisikabino to uragano kaltininkai. Kokie 5-6 tikrai užaugę baxūriukai. Aš labai išsigandau. Nubėgau namo ir mane pasitiko mamos glėbis. Jos švelnios, bet kartu ir tvirtos rankos ramiai mane apkabino, o lūpos pakuždėjo “viskas gerai, kol aš myliu tave”…

O dabar? Dabar aš laimingas… Man nereikia nei jūsų, nei kvailų atsiprašymų ir dar kvailesnių maldavimų. Neseniai papuoliau į muštynes. Keli forsiukai prisikabino, Bet tai man jau įprasta. Tačiau, aš tik dabar susimasčiau, kad aš niekada nebeparbėgsiu namo ir neišgirsiu tų nuostabių žodžių.

Bet man gerai. Aš nesilavartauju dėl jūsų kiekiveną dieną galvodamas kas galėjo nutikti, jei tada nebūtumėt užtrenkę durų.

• Ačiū, jum, kad , ištiesų, suteikėt man geresnį gyvenimą.


• Ačiū broliui, kad net būdamas vienas, aš vistiek turėjau jį.


• Ačiū, ko  gero, šventiems globėjams.

Mums viskas gerai, kol mylim vienas kitą, o mylėsim amžinai. Priešingai nei jūs…

“Viskas gerai, kol aš myliu tave”, o kas kai nebemyli?

14:18h vis dar bandau atsigauti po gimtadienio…

O jis buvo, kaip visuomet, geras. Tikri draugai ir geras pasisėdėjimas,pasišokimas ir išsitaškymas viename Auksinio miesto klubų.

Jokio prisigėrimo iki žemės graibymo. Iš to, manau, jau išaugau. Tik kelios skoningos taurės subtilaus kokteilio.

——————————————————

Šiandien nusprendžiau vėl į rankas paiimti gitarą.

Gulėjo ji sandeliuke užgrūsta kitais daiktais ir seniai nebematanti saulės šviesos. Ištraukiau savo vargšelę. Ji buvo šalta ir atrodė sustingusi. Nutrūkusi viena styga. Pabrazginau kitomis norėdamas sužinoti kokia gitaros būklė apskritai. Tamsaus medžio gitara išleido garsus. Tai buvo tokie švelnūs ir tykūs garsai, tartum bundančio kūdikėlio…

Oh yeah, my friend. Just you can do it.

Just you can make me feel like I really can play.

Play with you, my friend. Gently, but in a sweat.

You can make me to delight in music.

You, my friend.

You, my guitar.

1933 m. Jozefas Gebelsas paskirtas trečiojo Reicho informacijos ir propagandos ministru.

1938 m. Visose Sovietų Sąjungos mokyklose įvestas privalomas rusų kalbos mokymas.

1960 m. Čikagos “White Sox” beisbolo komandos žaidėjai pirmieji pasaulyje apsivilko marškinėlius, kuriuose virš numerių buvo ir žaidėjų vardai.

2009 m. Montei galutinai suėjo 16. Ačiū. 

Šventai tikiu: Dievo nėra.

 STOP. Tuomet kur mes veržiamės? Rojus/pragaras…juk Dievo, kaip ir Velnio - nėra.

Mes mirsimie, galų gale visi miršta. Ir kas tada? Nebus Rojaus vartų, šv. Petro su dideliu raktu prie jų, ilgos eilės dievobaimingųjų.

 Kūliais į Rojų.

Ko jums ten?

Gyvena šventuoliai,

Bet tik jau ne ten.

Nebus ir ugnies slėnių, po kuriuos lakstys dviragiai nusidėjeliai.

Ugniniai slėniai ir raudonas dangus.

Aukso lovos, ir maistas skanus.

Šilta visada, visai kaip kurorte.

Tai kokio šūdo kiekvieną sekmadienį einate į bažnyčią? Meldžiatės? Laikotes Dievo įsakymų, o nusidėję dar labiau meldžiatės?

Aš jum atsakysiu kodėl. Todėl, kad neturite kuo daugiau tikėti. Jum reikia aukštesnės galios, kurią galėtumėte aplkaltinti savo nesekmėmis ir padėkoti už laimę, kurią galbūt turite. Jums reikia, kad jūsų gyvenimą kas nors valdytų. Kažkas iš aukštai, kad neprisiimtumėte atsakomybės už save, už savo aplinką, už savo ateitį. Dievži, tikėkite savimi. Jūs ir esate ta aukštesnioji jėga, kuri valdote savo gyvenimą. Taip, jūs nesukialiate potvynių. Juos sukelia motina gamta. Tai irgi aukštesnioji galia, kuri niekada mums nepaklus. Tai natūralu ir moksliškai suprantama, tai nestebūklinga. Tai ne Dievas, tai - gamta. Taigi, jūs patys buvote, esate ir būsite tuo kuo norite būti. Ir jūsų elgesys yra tik jūsų. Jis nepriklauso nuo kažko iš aukščiau.

Ką gi, lieka dar vienas klausimas, kur mes dėsimės po mirties, jei visi stereotipai apie Dievą jau yra sugriauti. Galbūt Marsas?

Kadangi, nebus nei Rojaus, nei Pragaro…Lenktynės į Marsą prasideda.

Greitai, paskubėk

Žemę palytėk,

Kelk aukštai sparnus,

Nes greit jų nebebus.

If you wanna hang out you've got to take her out; cocaine.
If you wanna get down, down on the ground; cocaine.
She don't lie, she don't lie, she don't lie; cocaine.

If you got bad news, you wanna kick them blues; cocaine.
When your day is done and you wanna run; cocaine.
She don't lie, she don't lie, she don't lie; cocaine.

If your thing is gone and you wanna ride on; cocaine.
Don't forget this fact, you can't get it back; cocaine.
She don't lie, she don't lie, she don't lie; cocaine.

She don't lie, she don't lie, she don't lie; cocaine.

Va čia tai žiauru. Štai kaip žmonės supranta meilę, šiltus jausmus priešingos lyties žmogystai.

Bernas baltais marškinėliais galvoja “ak, koks aš laimingas, jis vis dėl to myli mane”

Bernas morkviniais marškinėliais galvoja “aš pats laimingiausiais žmogus žemėje, aš myliu ją, o ji myli mane”

Merga galvoja “aš laiminga,net dabar galiu būti su mylimu žmogumi”

Visi laimingi. Bet… jeigu trijulė kiek labiau pamastys:

Balti marškinėliai “Bet pala, juk ji dabar oficialiai su juo, o su manimi tik slaptai. Man tai nepatinka”

Morkviniai marškinėliai “Bet vargšas mano draugas Balti marškinėliai. Juk jam patinka ji, o štai aš čia su ja. Vargšelis jis ir man jo gaila”

Merga (Mėlynas džemperis) “Morkviniai marškinėliai net nesupranta, kad aš myliu Baltus marškinėlius, aš jį apgaudinėju ir man tai nepatinka.”

Visi nelaimingi.

Man šiandien gera nuotaika. Ir nors viskas šūdina, bet man gerai.

Sėdžiu dabar ir dainuoju pagal neiaškią brolio muziką. Taškausi, čia vienu žodžiu.

Žinau, kad niekam neįdomu ką veikiu ir kaip jaučiuosi šį kovo vakarą. Bet…Jei jau pradėjot skaityti teks, daskaityti iki galo.

Visos geros emocijos manyje, manau, susikaupė ne be reikalo. Tik aš dar nežinau koks tas reikalas, bet…jis yra. Tai tartum jausmas, kai sėdi nuleidęs kojas į vandenį ir spjaudai į praplaukiančias valtis. Tada, tau gera linksma. Net jei tai darai visiškai vienas ir net jei valtis praplaukia viena į keturias valandas.

Tačiau, šiuo metu manyje yra dvi emocijos. Viena, ta, labai gera. Ji kovoja su kita, kuri nėra tiek reikšminga, kad pakeistų visą mano vakarą. Tai - nerimas. Nerimas, kad greit viskas pasibaigs, kad gyvenimas nustos švytėti ir daina sustings beribėje jūroje, ten kur ir gimė. Nors, jei atvirai, palikti kažką čia yra geriau, nei tai, jei kažkas paliktų tave.

Ir dar, visi kas norit gadinti man nuotaiką : EIKIT JŪS NX!

Montė

Aš Tave mylėjau…

Bet. Tu sudaužei mano meilę.

Todėl dabar aš Tavęs nekenčiu, nors Tu ir turi šansų.

Bet aš dabar gyvenu toli, savo pilyje.

Aš sėdėsiu joje ir stebėsiu kaip Tu sieksi manęs.

Ir man tai bus laiminga pabaiga.

Nes vieną dieną aš būsiu prezidentas :

18:38h gavau sms nuo…būtent! Nuo jos.

“Ar zinai kodel vis dar su tavimi nuolat sveikinuosi net ir suprasdama kad tu man nieko neatsakysi?”

—-Tyla—-

“Tai mano priminimai tau.apie save, apie tai ka tau jauciu.”

—-Tyla—-

O mintyse, tik tai, kad aš nebegiosiu kaip šunelis paskui tave tada kada tu to užsimanai. Buvo laikas, kai po tokios tavo sms, būčiau prisimyžęs iš laimės, o dabar…vėlu.

Just a reminder.

Šiandien vėl susitikome koridoriuje ir ji vėl švelniai ir tyliai ištarė man “labas“. Jos balse dar skambėjo viltis išgirsti atsakymą. Deja… Aš jau savaitė kaip nepratariu jai nei vieno žodžio, nerodau jai jokio dėmesio ir išvis ignoruoju.

Ne gana to, šiandien, mums buvo lietuvių  modulis. Žinojau kaip ji jaučiasi. Ji kaip visada sėdėjo priešais mane, o aš kitaip nei visada, net nepasižiūrėjau į ją. Įprastai aš neatitraukdavau akių nuo jos. Ji kartas nuo karto atsisukdavo į mane ir šypteldavo. Jai nusisukus ir toliau stebėdavau ją, ignoruodamas viską aplink. Šiandien, atvirkščiai, aš buvau labai jautrus aplinkos garsams, bet ignoravau ją. Žinojau, kad ji jaučiasi blogai dėl tokio mano elgesio.

Tiesiog aš negaliu kitaip.

Ji tą žino ir supranta, bet ji niekad netikėjo, kad aš galėčiau taip su ja elgtis po visko kaip su ja elgiausi ankščiau. Bet…po to ką man padarė ji, aš tiesiog negaliu kitaip.

Ir vistiek 1000 kartų galėčiau jai pasakyti “taip, aš galėčiau tave įsimylėti iš naujo“. 1000 kartų JAI. Ir tik jai.